Klausimų archyvas - 52 - kriu.lt

Vienintelis vaistas - meilė paršeliui R.B. ir atvirkščiai.

Na jeigu namie dar yra tarakonų tai panelę tikrai neturėtumėt jaustis negraži. Visgi jei tokia būtum tai ne tik tu, bet ir kaimynai gyventų be tų gyvunėlių.
Iš kitos pusės, tave jaustis negražia gali versti aplinka kurioje gyveni. Jei jau turi tarakonų, tai matyt namie sunku rast ir nesujauktą bei švarią vietą. Atsimink, kad paršelius galima mylėt ir dievint nebūtinai gyvenant bardake. Apsitvarkyk. Teigiama aplinka turėtų priverst pasijaust gražiai, o išnykę tarakonai neturėtų to jausmo atimt.

Adolfas nei pasikorė, nei nusišovė, nei pirma pasikorė, o tada nusišovė, nei pirma nusišovė, o tada pasikorė. Jis gyvas dar ir dabar ir aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, ypač Šiauliuose. Tačiau skleisti nacionalistines ir antisemitines įdėjas nebepadeda, net akivaizdžiai atjaunėjęs vado veidas.

Taip myli, tik nesu tikras ar tas, ir ar jis išvis Domas.

Na jei jau taip puikiai sekėsi toj Palangoj susirast draugų tai kodėl gi nevažiavus vėl ten? Arba jei jau taip tikrai puikiai sekės susirast tų draugų tai gali tokios pat laimės tikėtis ir Vilniui. Nejaugi tavo susipažinimo būdui būtinai reikalingas smėlis ir vanduo?
Vilniuje ištiesų veiklos pakanka. Gali mėgint basomis perbridinėt Vilnelę tol, kol pagaliau nebeįsipjausi. Gali lankyt visus barus iš eilės kiekviename išgerdama po bokalą, tol kol galiausiai sugebėsi pasiekt aštuntą. Gali skaičiuot kiek žingsnių nuo tavo namų iki katedros ieškodama trumpiausio kelio. Gali mėgint važinėt viešuoju transportu be bilieto stengdamasi neįkliūt visą mėnesį. Gali dar koki milijoną dalykų susigalvot, ką galima daryt kai nėra kas veikt, nes skundimasis beviltiška situacija, kaip matai tikrai nėra vienintelis laiko leidimo būdas.